iššveisti reikšmė

Kas yra iššveisti? iššveĩsti, -čia (ìššveičia), ìššveitė 1. tr., intr. Sut, N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, KŽ trinant kuo išvalyti, išblizginti: Neižšveičiamas, neižtrinamas SD192. Jam pečius ìššveičiau (nutryniau) Sem. Iššveĩsk man rendelį J. Puodus, būlo, ìššveičia su asiais Drsk. Šiaudų gniužuluką susvynioji ir ìššveiti puodus Pv. Kap ìššveitė tą katiliuką gerai! Švnč. Išmazgok tenai, dilgėm iššveĩsk Km. Tą stuopelę, katrą gėrei, pelenais iššveĩsiu JV40. Bet prieik [prie sakramento] nešdamas akmenis brangius (orig. brangus), auksą, sidabrą, idant tuo geriaus ižšveistumbei materiją DP37. | refl. N, Rtr, KŽ: Kad raudonas tas skystimas palieka, puodą kad nukanda, kažin ar beišsišveĩs Slm. ║ išvalyti, iššvarinti, išmazgoti, numazgoti: Atejusi randa anus (namus) iššluotus ir iššveistus I. Visą bažnyčią ižšveist ir pataisyt galį DP497. | Ašakota duona žarnas iššveĩčia Mrj. Asiai vidų (virškinimo traktą) šveistè ìššveita Krš. Rupūs kleckiukai gerai – pilvą iššveĩčia Skr. | prk.: Ìššveitė visus šlaitelius, nė vienos uogos nepaliko Jrb. | refl. tr., intr. Š: Ateina tėvelis [iš pirties] išsišveĩtęs Kp. Išsišveĩsk ausis – grybai pradės augt! Jrb. ║ refl. trinant, šveičiant išdilti, pranykti: Katilo jau visa maliava išsìšveitė Paį. 2. refl. Rtr išsipuošti: Kai išsìšveičiu, tai ir aš nieko Smn. ^ Išsišveitė kaip per atlaidus LTR(Jnš). ║ išgražėti: Stuburai (toks kaimas) kad išsišveĩtę – vien plytų tvarteliai Slm. 3. tr. šnek. iškirsti, išrinkti, kertant išnaikinti: Čia Buivydas iššveitęs alksnynus Brs. 4. intr. B117, Jnš šnek. greitai išeiti, išvykti, išvažiuoti, išbėgti, išlėkti: Pryš karūmenę ìššveitė į Ameriką Krš. Apčystijo tas vagis mane i ìššveitė tolyn Vp. Karvė uodegą ažurietė ir ìššveitė iš atšlaimo Ds. Ir beveizdint per kelias dienas mažne pusė Kulių parakvijos iššveitė į Tverus TS1898,5–6. 5. intr. šnek. kurį laiką nešioti, dėvėti, išvaikščioti, išdėvėti (apie avalynę): Oi, kiek aš ìššveičiau su tais batais! Šl. 6. tr. Rtr, Š, KŽ šnek. godžiai, su apetitu išvalgyti, išgerti: Ìššveitė visą puodą bulbienės J. Nespėjom pamatyt, kaip jis dvi lėkštes ìššveitė Vad. Prisdaro saločių bliūdelį, atsisėda ir visą ìššveičia Pv. Padėjo jam lėkštę mėsos, jis kap bematai ir ìššveitė Alv. Mes su kūmu ìššveitėm du buteliu alaus Pbr. ◊ káilį (dantìs, sùbinę) iššveĩsti J, Š, KŽ, Švnč; Ser primušti, prilupti: Neverk, ba kai iššveisiù káilį, tai žinosi! Alv. Iššveĩsk vaikui káilį, nedirbs niekų Srv. Po žmones valkiojatės lyg šunes, namus palikę, nėr kam sùbinę iššveĩst Skr. Aš tau parodysiu, kai dantìs iššveisiù, kaip tėvo neklausyt! Ds. \ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti

iššveisti antonimai

Ką reiškia žodis iššveitimas? Visi terminai iš raidės I.