prišveisti reikšmė

Kas yra prišveisti? prišveĩsti, -čia (prìšveičia), prìšveitė 1. tr. NdŽ daug nušveisti, nublizginti. 2. refl. tr. pakankamai, iki nusibostant šveisti, atsišveisti: Tę mes ir prisišveĩsdavom tų nedažytų grindų Jrb. Prisišveičiau baltų stalelių LTR(Šln). Aš prisìšveičiau šviesų kardelių JD715. 3. tr. NdŽ šnek. smarkiai primušti, prilupti: Anas savo berną prìšveitė vadelėm Dkšt. Aš taũ, kad prišveisiù, tai tu atsiminsi! Ds. Jau nebegali sutvarkyt vaiko: aš jį kad prišveisčià, tai anas būtų kaip titė Vžns. Baisu eit į svetimą kaimę, dar gali prišveĩst Srv. Prìšveitė berną vakaruškoj, kad paskiau kelias dienas sirgo Dbk. Jam (kerdžiui) atiduota valia. Nepatiko kas – prìšveitė, ir niekam nepasiskųsi Dgl. Su savo lazda ėmė šveisti viršininką ir kitus galvažudžius, taip juos prišveitė, jog tie nebegalėjo nei rankų, nei kojų pajudinti J.Balč. 4. tr., intr. NdŽ, Snt, Kp, Pkr, Alv šnek. daug, sočiai, su apetitu privalgyti, prisikirsti: Kad prišveitì [blynų], skersas eini Imb. Prìšveitė lašinių su duona ir išejo pūkšdamas Ukm. Prìšveičiau kopūsčiukų, aiškiai pastiprėjau Krš. Prišveĩsma smetano lig kaklo Rdn. Ateini rugius pjovęs, kad prišveitì rūgusio pieno, kad stipra Rk. Prìšveičiau šviežios avienos Dbk. Saldainių prìšveitė kiek norė[jo] Dglš. Par juos kai kulėm, tai gerai davė valgyt – visi prišveĩtę parejo namo Vžns. Sėdu, prỹšveitu, kiek telpa Rdn. Vakar per patalkius prìšveitėm agurkų su medum Pbr. Dėkui, dėdien, nevalgysiu: namie prìšveičiau Sv. Jonas susirgo prišveĩtęs kopūstų Nč. | refl. tr., intr. Nm, Dbk: Mėsos prisìšveitė, tai sriubos jau nereikia Jrb. Tai prisìšveitė saldainių, kad nesuvalgė visų Bb. Kad prisìšveitėm šiandien pietų, nė vakarienės nebesinorės Sdb. Prisìšveičiau, brolyti, bulvinių blynų, net šonai braškėjo Lkč. | prk.: Tu jo nepristok, jis visokių negerovių prisišveĩtęs Vlkv. ║ refl. Sml prisigerti: Susirado draugų, nūmanykiatės – jau prysišveĩs Lkv. Jie tę prisìšveitė iki žemės graibymo Jrb. 5. tr. nugairinti: Ė, prìšveitė vėjas [skruostus] Švnč. ◊ velnių̃ (biesų̃) prišveĩsti (prisišveĩsti) būti pasiutusiam, suktam, klastingam: Velnių̃ ta ne priėdusi, ale prišveĩtusi Krš. Jis tę visokių velnių̃ prisìšveitė ir parėjo Jrb. Velnių̃ prisišveĩtęs ir tas Brb. Ans jau toks yr – biesų̃ prisišveĩtęs Krkl. \ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti