jeibingas reikšmė

Kas yra jeibingas? jéibingas, -a (= eibingas) adj. (1) NdŽ 1. kuris daro eibę (žalą): Jeibingoji audra Vr. 2. kuris išdykauja; plg. jeibė 2: Jéibingas žmogus – jeibininkas Š. jeibingai adv.: [Jos] vaikiškos lūpelės juokės jeibingai Pč. 3. ydingas, su ydomis: Jéibingas arklys Kv. Netvirti jie buvo, tai tiesa, bet ir nejeibingi Vaižg. Prūsų rašyba vietlinksnio dgsk. yra jeibinga Jn.