jeibė reikšmė

Kas yra jeibė? jéibė (= eibė) sf. (1) Š, BŽ28,267; M.Valanč 1. Škn žala, nuostolis: Ans jéibes daro Als. Vaikas padirbo jéibę, pridirbo jéibių, kokias jeibes ans dirba (mušasi, pešasi)! J. Šitos antys tai tik jeibėm daryt Ds. Kokių ans jéibių čia pridirbo! Als. Kam nors padirbs jéibę Užv. Jis, čia bebūdamas, pridarė tiek jeibių, kad jų nesuskaitysi Škn. Siuvėjas turėjo dar pagauti šerną, kuris miške darė daug jeibių rš. Blusius, radęs tokią jeibę jam padarytą, vos aukštynaikas neatvirto Žem. Už visas jeibes jai niekas čionai nenorėjo nieko sakyti LzP. Daug jeibių pridirba startai voverės Blv. 2. BŽ616 išdykavimas, pokštas: Jis sumišo kaip jeibių pridaręs mokinys rš. Visokių jeibių kuogiai pridarė, grįždami namo Vj. 3. Š yda, kliaudis; trūkumas, defektas: Kalbos tuštumas yra tokio sakytojo jeibė, kuris mazgioja tuščius ir be prasmės žodžius ir sakinius Jn. Turiam apkęsti kits kito jeibes Jn. Spausdindamas antrąją žodyno laidą, prašiau, kad lietuviai praneštų žodyno redakcijai arba kur kitur to žodyno jeibes J.Jabl. Pri to vaikio yr visokių jéibių Lkv. Valeras nesiskundė dėl tos savo kalbos jeibės ir nepyko už pravardžiavimą Vaižg.

Ką reiškia žodis jeig? Visi terminai iš raidės J.