Kas yra kabikė? kabìkė sf. (2) 1. kabliukas kam nors pakabinti; žr. kabė 1: Kabinukas ištrūko, nors kabìkė dar laikos Up. 2. Tlž, Klp kablys kam nors pakabinti, gembė, kabė. 3. MitI226 kilpelė, už kurios drabužis pakabinamas, pakabas.