kalinė reikšmė

Kas yra kalinė? kalinė̃ sf. (3b) 1. MŽ214, R162, [K] kalėjimas: Skaistų, gražų bernužėlį kalinėj uždarė LTR(Krk). Vogė vogė ir papuolė kalinėn Arm. Už vagystą į kalinę įkišo BsPIII12. Persikėlė į namus ... ties kaline A1884,328. Ar tu esi į kalinę uždarytas? Tat. Pasodintas kalinėj SD230. Įmetė gilion kalinėn SPII70. Išleidžia kalinius iž kalinės SPII166. Kalinę jiemus atadarė DP523. Negaudė ir ing kãlines nedavė DP88. Būtumbei įmestas kalinėn BtMt5,25. Pasodino jį kalinėje VlnE155. Atsėdžiu skolą kalinėj SD216. Ir sustoja kalinės bromoj Ch373.