kaltuvė reikšmė

Kas yra kaltuvė? 1 káltuvė sf. (1) žr. kultuvė 1: Aniutė skalbia; pasilenkus plaka kaltuve rš.
2 káltuvė sf. (1) žr. 1 kalvė 1: Stasys išėjo į kaltuvę priskelti kirvio Šlv. ◊ káltuvėje máltuvėje bùvęs daug patyręs: Daug matęs, visur buvęs: ir káltuvėj, ir máltuvėj Škn.