kėblė reikšmė

Kas yra kėblė? kė́blė sf. (1) 1. žr. kėbla 1: Bėk greitai kėblės atnešti! Brž. 2. ppr. pl. žr. keblė 1: Kėblės – dvi kartelės su papėdžiais, su kuriomis vaikai vaikščioja Kv. Su kė́blėmis vaikai gal kojas išsisukinėti Lkv. Krypterėjau su kėblėmis ir nuvirtau kniūste Tv. ◊ kėblę mušti toks žaidimas (ant žemėn įbestos šakelės, ant kėblos užkabina lankelį ir iš toliau su pagaliu stengiasi numušti): Einam kėblę mušti! Stak.