keinis reikšmė

Kas yra keinis? keĩnis sm. (2), keinỹs (4) Ar 1. Kos126,234, Jnš, Pšš, Kdn lazda ritiniui, „ripkai“ mušti, „kiaulei į dvarą varyti“, ritmuša, muštukas, geinys: Su keiniu varo kiaulę į dvarą (toks žaidimas), o su strypais muša kerėblą Pp. Tavo keĩnis labai geras: kad duodi, tai kiaulė bembdama lekia Žg. Ripką muša su keĩniais Škn. Tokiuo keiniu kai užkerti per ripką, tai zvimbdama eina Srv. Pasiimkiam keinius ir eikiam ripkos mušti Akm. | Išsipjoviau keĩnį šunims atsiginti Šln. Išsipjauk gerą keĩnį, bo šunų daug yra Vdk. 2. kojokas: Iš to pagalio bū́s geras keĩnis Tt. Tą dvišakį palikiam keiniams dirbti Ll.