muštukas reikšmė

Kas yra muštukas? 1 muštùkas sm. (2) 1. įnagis mušti, daužyti ką: Būna toki muštùkai, ir muša, grūdžia jais tas avižas Rdš. Lazdelės su pasigaminusiomis sporomis primena būgno muštuką rš. Ar mano ne kojos, ar ne muštukai?! JD381. 2. lazdelė su odos ar gumos skiaute musėms mušti: Kur tas muštukas, paduok man Pnm. 3. Rud, Lš, Ūd lazdelė su skersiniu ar apvalia lentele sviestui muštuvyje mušti: Pagedęs muštùkas, negalima bus nė sviestą sumušt Klvr. Nulūžo muštùko kotas, o čia sviestas mušt reikia Krsn. 4. metalinis įnagis per vamzdį užtaisomam šautuvui užtaisyti: Sėdo ant tos giltinės, išsitraukė iš muškietos muštuką ir pradėjo su tuom muštuku jai in kuprą duotie BsPIV108. 5. audimo staklių mušamasis prietaisas: Pagerintos formos audžiamųjų staklių viršutinės šovos muštukas sp. 6. vatos, pakulų ir pan. gumulėlis šautuvo šratams užkimšti: Muštùkų daug į šautuvą nevaryk, gali neiššauti Rmš. 7. toks grupinis liaudies žaidimas: Kiti rungtyninio pobūdžio žaidimai („Ritinis“, „Muštukas“, „Kiaulikė“) pasižymi reikšmingais taktiniais elementais, primenančiais senovės karių raitelių taktiką – mušti, vyti priešus rš.
2 muštùkas, -ė smob. (2) Skdv kas mėgsta muštis, mušeika: Jis ne muštùkas, t. y. nesimuša J. Iš ano geras muštùkas išeina: nepraleidžia nė vieno vakaro be muštynių Vl. Vai, tu muštùke, ar tai gražu mažesnį mušt?! Mrj. Iš visur surinkęs didžiausius muštukus avinus jis ruošdavo bendrus vaidinimus rš.
3 ×muštùkas (l. munsztuk < vok. Mundstück) sm. (2), mùštukas (1) 1. Aln, Lp, Ds, Šn tokie žąslai, laužtukai: Uždėk muštuką – tavo arklys baidosi Vdšk. Kumelį užmauk muštuku, o arklį apinasriu Ldk. Į dvarelį įjodamas, bėrą žirgą mudrindamas, kamanėlius tempdamas, muštukėliu dauždamas JV378. Stovi žirgas stonėj pabalnotas, muštukėliu inžabotas (d.) Gdr. 2. M, Vs, Sdk kandiklis, rūkiklis: Duok muštùką, užsirūkysiu Ukm. Be mùštuko nė rūkyti nemalonu Kair. Pasidarysiu mùštuką ir galėsiu rūkyti Grk.

muštukas sinonimai

Ką reiškia žodis muštukė? Visi terminai iš raidės M.