Kas yra kemėra? kemė́ra scom. (1), kemėrà (2, 3) kas nevikrus, sudribėlis: Et jau kemė́ra, baisu jį į žmones išvest Ds. Ažmigo bedirbdamas šitas kemėrà Ktk. Iš tavęs tikras kemėrà Slk. Kaip kemė́ra kokia troba stovi Tj.