Kas yra kevėža? kevėžà scom. (3) OG4, Dsn, kevė́ža (1) žr. kevėša: Tai kur kevėžà: kur tik eina, tai vis kliūva Ml. Toks kevė́ža – negali perlipti ir per tvorą Tvr. Kur tas kevėža pereis per tokį siaurą lieptą! Prn. Kaip kevė́ža tas piemuo – nei supančiotos karvės nepaveja Bgt.