Kas yra kiauninis? kiaunìnis, -ė adj. (2) K, J, NdŽ, kiáuninis (1) DŽ2 → kiaunė 1: Kas dieną batuots, kasdien žiuponuots, su kiaunine kepurėle, su povelio plunksnele JV403. Numetė savo kiauninius kailinius rš. Nuvyto rūtelė už kiauninės kepurės KrvD132.