klajojimas reikšmė
Kas yra klajojimas? klajójimas sm. (1) DŽ; M → klajoti. 1. klaidžiojimas, bastymasis: Tai buvo nuolatinis jo klajojimų draugas rš. | prk.: Per seminarines pratybas auklėjami būsimieji mokslininkai, saugojami nuo nereikalingų klajojimų rš. 2. paklydimas, erezija: Kurie klajojimai apie mokslą krikščioniškąjį yra kaltintini ir atmestini MT5. Buvai mistru klajojimo tapęs, esi mokytiniu tiesos DP609. Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai ..., klajójimai DP466-467. 2. su neiginiu neklaidingumas, nesuklydimas: Dėl popiežiaus neklajójimo ginčytis KII265. 3. kliedėjimas: Toks jo klajójimas – man pernakt nedavė sumerkti akių Lš.