kliūbinis reikšmė

Kas yra kliūbinis? 1 ×kliūbìnis sm. (2) karklinis įnagis ar vytis plakti: Pasėmęs kliūbìnį, … drožė išilgai sveikatos Jrk120. Piršlį [prikelsiu] vytiniu, suolsėdį kliūbiniu, o aš savo bernužėlį meiliaisiais žodeliais JV243. Nori gauti su kliūbiniù! Trg.
2 ×kliūbìnis, -ė adj. (2) → kliūbas 1: Kliūbinė tvora yra iš šatrų Skdv. Kliūbinis vytinkotis Klp.