Kas yra kliuvinėti? kliuvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. kliūti 1: Jis atsikėlė, basas bastėsi po kambarį, kliuvinėjo už baldų rš. Kas čia per biesas! Da kliuvinė̃s tie siūlai! Bsg.