Kas yra knebčioti? knebčióti, -iója, -iójo žr. knėbčioti: 1. Senolis dar knebčió[ja], valgo po truputį J. Kumelė dvėsdama dar knebčió[ja] J. 2. Dviejų mėnesių neiškenčiau, parbėgau namo, taip ten mane visi knebčiojo rš.