knėbčioti reikšmė

Kas yra knėbčioti? knė́bčioti, -ioja, -iojo, knėbčióti, -iója, -iójo 1. intr., tr. po truputį, nenorom valgant, lesant knibinėti, knaisioti: Ką paduodi valgyt, tai tik knė́bčioja ir niekad žmoniškai nepavalgo Vrb. Ką tu čia knė́bčioji, žmoniškai valgyk! Vlkv. Knė́bčios po kruopelį, žlioburs kaip ne savo dantimis Užv. Užteks tau knėbčiot! Rs. | Koks ten tos vištos lesimas – knė́bčio[ja] kai ne su savo snapu Vdk. 2. tr. pešioti, gnaibyti: Vaikai, ko jūs tą mažiuką knė́bčiojat?! Up. \ knėbčioti; išknėbčioti; paknėbčioti