krėslinis reikšmė

Kas yra krėslinis? 1 krėslìnis sm. (2) krūminis dantis: Jo jau du krėslìniai išpuolė Lš. Mano visi krėsliniai jau išsopėti Lp.
2 krėslìnis, -ė adj. (2) NdŽ, krė́slinis (1) 1. K → 1 krėslas 1: Koja, medžiaga krėslìnė J. Krėslinį (piršlybų) šokį eita (šoka) šeši žmonys Lnk. 2. → 1 krėslas 6: Krėslìnės drožkos (vienasėdis vežimas) BŽ447. 3. B, OG174, Sn, Vlk, Grv, Slm krūminis (apie dantį): Krėslìnė dantis K. Dantes krėsliniai ir priešiniai J.Jabl. Mano krėslìniai dantes pasgadinę Švnč. Šitas arklys nebeturi gerų krėslinių dantų Trg. Krėslìniai dantys, tie patys didieji, ištrupėję, nebė[ra] su kuo ėsti Lkv. Jau mūs vaiko ir krė̃sliniai sudygo Rdm. Šiandie mano vienas dantys krėslìnis razskilo per pusę Prng. Jau man du krėsliniùs dantis ištraukė Lp. Mano visi krė́sliniai dantai juodi Lš. Man pradėjo skaudėti krėslìnis dantis PnmR. Dantys krūminės, krėslinės MŽ. Perskėlė dantį krėslinį CI228.