krūkti reikšmė

Kas yra krūkti? krū̃kti, -ia, -ė žr. kriūkti: 1. Vrn Kiaulės krū̃kia – ėst nori Mrs. Kiaulės krū̃kia Škn. 2. Kaip įvažiavo į žemes (su rogėmis), krū̃kė krū̃kė ir nebišvažiavo Lkv. 3. kliurksėti (apie gerves): Ore buvo girdėti krūkiant gervės rš. Gervės krū̃kia, gulbės klūkia, žąsys klykia, višta kata, karkia, balandis brūkuoja J. 4. Jis turbūt turi plaučių ligą – krū̃ka ir krū̃ka Plik. 5. Kaip tik aušta, ta senė ir krū̃ka po staldą Užv. 6. Lk šaukti, bambėti: Ans vis krū̃kia, vis šaukia, kad negerai dirbu J. Ana kaip kiaulė krūkdamà (pykdama) vaikščio[ja] J. \ krūkti; sukrūkti