kūvėti reikšmė

Kas yra kūvėti? kūvė́ti, kū̃vi, -ė́jo intr. 1. Kos47 gėdytis, drovėtis. | refl. N, [K], K.Būg, LVII177: Nes tie, kuriuos velinas, kūne jų gyvendamas, vargina, labai kūvisi ir gėdisi kitų žmonių SPII47. Nes yra daug jų, kurie didžioj savo nesutektėj kūvisi melst ape elmužną SPII103. Kūvėkitės, jauni žmonės! Gmž. Jisai jau kūvis kalbos Gedemino Gmž. Kūviąsis (gėdingas) SD406. 2. refl. saugotis, vengti: Nesikūvėdamas pikto, iš Babilono išeit nenorėjo SPII168. 3. Kos47 gailėtis, atgailauti. \ kūvėti; nusikūvėti; prisikūvėti; susikūvėti