Kas yra lėbavimas? lė́bavimas sm. (1) K, lėbãvimas (1) KII176, BŽ107; R310 → lėbauti 1: Vien lėbavimais praleido jis jaunystę rš. Kasdien keldavo pokylius ir lėbavimus Blv. Tada liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas, jo lėbavimas BPII195.
lėbavimas sinonimai