Kas yra mandročius? mandrõčius, -ė smob. (2) Jnš, Ėr, Ds menk. gudreiva, gudruolis, išminčius: Jis toks mandrõčius J. Oi, tu mandročiau, tu manę apgavai PP20. Mandrõčius atsirado – da jis mane kamandavos! Rs. O išgirdę tą pjudymą, išvėsę mūsų mandročiai A1884,394.