maršus reikšmė

Kas yra maršus? maršùs, -ì adj. (4) 1. R, K, J, Krkl, Mrk, Ėr, Ds greitai užmirštantis: Kad tu labai ir maršùs: tik pasakiau, ir užmiršai Svn. Jis par daug maršus, su jo pažadais negal pasitikėti Škn. Nesiūk drapanų, apvilkus ant vaiko: jo pomėtį krūvon susiuvi – užaugęs bus labai maršus LTR(Kp). mar̃šu n. K. maršiaĩ adv. K. maršỹn adv.: Senyn – maršỹn, teip jau, matyt, žmogui skirta Sb. 2. Škn, Als, Skd užmirštamas: Tas sopulys aršus, ale maršùs (sakoma apie gimdymą) Dr. Jo pavardė tokia marši, kad aš jos negaliu atsiminti Jrb. 3. SD180 nebeprisimenamas, užmirštas. 4. įniršęs, įsiutęs, nebeprotaujantis, pamišęs: Maršus, padūkęs SD435. Tatai akmeninga ir marši širdis Sut1.