Kas yra muzikė? muzìkė sf. (2) 1. N, K žr. muzika 2: Skaudžiai ta muzìkė ūžė ir skambėjo Sch178. Vakarinė muzìkė KI6. O kaip tik gerai sutemė, su vėtrom, su muzikėm privažiav[o] tų velnių in tą dvarą BsPIV70. 2. žr. muzika 6: Katins, nagus turėdamas, nor muzike griežti LTR(Lnk).