Kas yra nuputėti? nuputė́ti intr. 1. pranykti, pradingti: Kažkur tas peilis nuputėjo?! Grž. ^ Mįslė – par pilvą gysla. Kas tos mįslės nenuspės, tam ta gysla nuputės (sija) Pš. 2. nusigyventi: Tu baigi nuputė́t Brž. \ putėti; išputėti; nuputėti; paputėti; parputėti; suputėti