išputėti reikšmė

Kas yra išputėti? išputė́ti 1. intr. Gršl, Vgr, Vb išnykti, pražūti, niekais nueiti: Visi Banio turtai daba išputė́jo Všk. Sodas baigia išputė́t: senosios obelės nušalo, jaunosios nudžiūvo RdN. Seniau laukiniai karveliai miške burbuliuoja, daba išputė́jo, nebėr Lnkv. Senis bitininkas jau pasimirė, ir dabar bitės išputė̃s Grž. Pilni buvo namai, nieko netrūko, o tėvas mirė – viskas išputė́jo Kp. Visi gerumai išputė́jo, tik vienas blogumas liko Žml. Išputė́jo kaip žydo bitės Brž. Mūsų šulnys viškum išputė́jęs: ritinis išpuvęs, svirtis nulūžus RdN. Išputė́jo (suplyšo) naginės, batai Pš. | prk.: Jau galvelės mūsų išputė́jo Brž. ^ Kad tu išputė́tum, t. y. į putas pavirstumei (išnyktum, pražūtum) J. Kad tu išputėtum, kaip gaili! Grž. 2. intr. Brž nusigyventi: Tas kiemas viškum išputė́jo Grž. Išputė́jo jis – nieko nebėra Lnkv. Nebe dainos rūpėjo, tik žiūrėjai, ka neišputė́tum Sk. Ir ūkio draugija jau išputėjo Kp. | refl.: Viską išsipardavė, išsiputė́jo Ps. 3. tr. prarasti, netekti: Tokį gerą darbą jos išputė́jo Žml. 4. intr. BŽ572 išsidanginti. \ putėti; išputėti; nuputėti; paputėti; parputėti; suputėti