pėdelė reikšmė

Kas yra pėdelė? pėdẽlė sf. (2) 1. Klvr, Brt, Mrj, Šn, Krsn vežimo dalis, jungianti ašį su rungu ir prilaikanti ratą: Pėdẽlė vežimo jungia lušnapantį su ašim Brb. Pėdẽlės eina nuo ašies į rungą Vlkv. Prie ašų pritaisė pėdelès Ktv. Pėdelès padariau drūtmedžio Nm. Vežimas iširęs, be pėdẽlių, be rungų Gž. 2. prie vežimo pritaisyta pamina pasistoti lipant: Užeik iš tiesiojo (dešinio) šono, tę yra pėdẽlė, tai geriau inlipt Sn. 3. Vlkv, Kt verpiamojo ratelio pamina, pakoja. 4. invalido ramentas: Pėdelė kojos SD122. 5. SD346 žr. 1 pėdė 1.