pėdė reikšmė

Kas yra pėdė? 1 pė̃dė sf. (2), pėdė̃ (4), pė́dė (1) NdŽ žr. 1 pėdžia: 1. Parsivežiau dvišaką ąžuoluką, tai bus gera pė̃dė Stk. Jūsų stiprus klojimas, tokios storos pė̃dės Glv. Po anuom balkiu viena pėdė̃ jau papuvus Al. ║ Sustatyk pėdes, bo reikės žirnius žardyti Ar. Inkaliau ežero dugnin pėdes, perdėjau par jas skersinį, nuo krašto permečiau lentas ir padariau lieptą rūbam velėt Lel. Padaryk kelias pėdelès, reikia serbentai paremt Ssk. To[ji] kartelė žirniam gera – an pėdẽlių padėjai iš šono Ob. 2. Srv, Pc Pė́dė yra, kur įsistato gervė, tas dvišakis Sml. 3. ppr. pl. lovelės pavaža: Lovelės pėdės, arba pavažos, kartais apmušamos veltiniu ar panašia minkšta medžiaga, kad supant nebildėtų rš.
2 pėdė̃ sf. (4) žr. 1 pėda: 1. Knv. 2. BzF153. 3. Aiškiai žymu įspausta žmogaus pėdė̃ Mrp. Nuog tos pėdė̃s parodė skyliukę, kur buvo pinigai Mrp. 4. M kulnas. 5. ppr. pl. NdŽ sandalas: Kojas jis buvo apsiavęs kojinėmis ir lengvomis pėdėmis rš. 6. NdŽ žr. pėdelė 1.
3 ×pė̃dė (plg. ang. pay day) sf. (2) atlyginimas, alga: Nusipenėjusi iš vyro pėdės Žem. Pė̃dę gausiu už darbą ir grąžinsu tau skolą Tv. Kiek gauni pėdės? Km.