pėdžia reikšmė
Kas yra pėdžia? pėdžià sf. (4) Rod, Šš, Rmš, Onš, Brb, (2) Dg, Vrn, Vrnv 1. SD263,345, N, [K], Lnkv, Dl vertikalus ramstis senoviniame klojime stogui laikyti: Kluone esti keturios pė̃džios Rod. Mūs kluone buvo trys poros pėdžių̃ Vlk. Stogai yra buvę kūgio pavidalo ir rėmėsi ant vienos pėdžios EncIX138. Ant pėdžių viršaus uždėtas išilginis rąstas, o ant jo užkabintos gegnės rš. Pėdžias daro iš dvišako medžio Tr. Pėdžiõn anmušta krukai Grv. Pėdžià laiko balkius Brb. Pėdžios visą kluoną turi Arm. Čia kap mūras pėdžios Dv. ║ Pkr, Sml, Jnš, Užp žardo šulas ar šiaip koks ramstis: Įkalk pėdžias, uždėsma arkliam lovius Kp. Stogelį ant pėdžių užtiesi, ir gerai Rm. In pėdžių̃ keturių kabinasi kluono durys Dv. Padėk gerai pėdžią, kad vežimas nenuvirstų Šmn. ^ Lindo per tvorą, ažkliuvo až pėdžiõs, pasaka iš pradžios (nuobodinė pasaka) Lz. 2. Pnd, Nj, Tr, Skdt, Alv šulinio svirties stulpas: Šito dvišakio nepagadykit, bus gera svirčiai pėdžià Stk. Tokią pušį nupjovęs, geresnės pėdžiõs nenorėk Sv. Pėdžia ąžuolinė – ilgai stovės, nesupus Ssk. Giliam šulniui reikia aukštos pėdžios Kp. ^ Vyras kaip pėdžia Slm.