ramstis reikšmė
Kas yra ramstis? ram̃stis sm. (2) DŽ 1. R, MŽ, [K], Kos51 speciali ar bet kokia kartis, stulpas, spyrys kam paremti, pastapas, ramtis: Čia griūvamas namas, tai tam yra ram̃stis Prn. Balkis įlūžo, reik ram̃sčio Dkš. Namai ramsčiais suremti rš. Anam galuo brago reik ram̃sčio KlbXI25(Krtn). Pėdžios ram̃stis pargriuvo Skp. Ramstį nulaužė J. Ieva turėjo dar nurinkt nuo daržo pupų ramsčius Mš. Instrumento dalis, į kurią remiasi stygos, vadintina ramsteliu rš. | Epiteliniai narveliai virsta narveliais ramsčiais ir spermatozoidų maitintojais rš. ║ pastato kolona: Arkinis ramstis … išriedėjo iš romaninio mūrinio ramsčio … arba kontraforso EncIX347. 2. pagalys pasiremti, lazda, ramentas: Senis ėjo, ramsčiu pasiremdamas rš. Ramsčiu vaikštinėti B, N. Ar aš čia tau ram̃stis, kad tu čia ant manęs guli? Ilg. ^ Ubagas pas ubagą atej[o] ram̃sčio Lp. Kad tau Dievas ramsčiùs induot, kap tu man davei tik tiek pinigų! Dbč. Ubago ramstis n'įeis į javus (neturtingasis, neturėdamas gyvulių, neišgano javų) B. Aš tau čia ne ram̃stis: parsiduok tėvą motiną, ir nusipirksi ram̃stį! (sakoma atsiremiančiam ar ranką ant peties uždedančiam) Mrj. 3. M baliustrada; turėklas: Jis atšoko prie ramsčių rš. 4. prk. atrama, paspirtis: Tarybų Sąjunga yra socializmo ir demokratijos ramstis (sov.) sp. Stiprėjo kova su carizmu, feodalinės santvarkos ramsčiu, dėl nepriklausomybės rš. ║ remiantis, padedantis gyventi asmuo: Ale kai šitokia [suaugusi duktė] mirė – visa patieka, visas gyvenimo ram̃stis Vl. Įsisiautusi užkrečiama liga paguldė stipriausius šeimos ramsčius P.Cvir. Neprarasdama vilties susirasti gyvenimo ramstį, Angelina palankiai šnekėjo tik apie našlius ir už save vyresnius senbernius J.Dov.
ramstis junginiai
- pagrindinis ramstis