pastapas reikšmė

Kas yra pastapas? pãstapas sm. (3b) Pln, pastãpas (2) 1. stulpas paremti, ramstis: Stogas ties durimis turėjo šešiais plonais pastapais paremtą pastogėlę rš. Geras pagalys būs pastãpuo Als. Pastatytas pãstapas po balkiu įlūžusiu J. ║ DŽ požeminių kasinių sutvirtinamasis ramstis. ║ VĮ pastato kolona: Lyg kokie rūmų pastapai rymojo ant vandens galingi medžių liemens Vr. Iš šventnamių pastapų eilės lyg skamba muzika Vd. ║ prk. remiantis, palaikantis dalykas, atrama: Niekad klajot negali, kadang yra stiebu ir pãstapu tiesos DP547. 2. kuolo galas, mietgalys: Su pastapaĩs, su mietais nešė kuršį linų mynėjams įmesti Ggr. 3. Bržr, Plt tam tikras medis, koja, kuria paremiami mintuvai: Vieną mintuvų galą įstačius į binkį, kitas jų galas buvo parimdomas medine lazda, vadinama pastapu rš. Mintuvų pãstapas J. Kažina kas paspyręs pastãpą – ėmė i išvirto mintuvai Krt. Gerai pãstapą pastatyk, kad mintuvai nepavirstų Kl.