Kas yra pietvėjis? piẽtvėjis sm. (1) J, [K] , Grg, Vkš, pietvėjys (3b) K žr. 1 pietys: Piẽtvėjis atsisuko Kl. Pryš piẽtvėjį reik pirmą sykį žąsiukus paleisti (priet.) Pvn. Pietvėjis varė liepsną ant skūnių TP1880,45.
pietvėjis sinonimai