pilnametis reikšmė

Kas yra pilnametis? pilnamẽtis, -ė smob. (2) NdŽ; Amb, LL141, TTŽ suaugęs, suėjęs į metus žmogus: Kurs įejęs į metus, sumitęs, tas pilnamẽtis J. Buše, man rodos, kad aš jau senokai pilnametė ir aš su savo pinigais galėjau ir galiu daryti, ką aš noriu I.Simon.

pilnametis sinonimai

Ką reiškia žodis pilnametražis? Visi terminai iš raidės P.