pjūtė reikšmė

Kas yra pjūtė? pjū̃tė sf. (2) žr. pjūtis: 1. H, N, K Liepos mėnesė[je] sunkiausis darbas – rugių pjū̃tė Gd. Rugiai užaugo geresni kaip kitų, laike pjūtės užėjo ledai – sumaišė su žeme BsMtl19. Šiemet bloga pjū̃tė – rugiai išgulę Vrnv. Ateina iš pjū̃tės vyrai Ob. 2. Kaip žmogus sėjo, tokią ir pjūtę turės Tat. 3. Anam užejo didelė pjūtė Klp. Arė Dzidorius dantis sukandęs, nes sopuliai varstė jam vidurius, nepaprasta pjūtė rėžte rėžė LzP. 4. R žr. pjūtis 5.