Kas yra plenta? plénta sf. (1) NdŽ, plentà (2, 4) 1. dugnas, giluma: Čystas vandenėlis – visa plentà matyti Prn. Šio upelio tokia lygi plenta Šlk. 2. Kv žr. plentas 1. ◊ į pléntą; ikì pléntos visiškai: Jis vargdienis ik plentai Šlk. Į pléntą ką sumušti Kv.