Kas yra plonuma? plonumà sf. (3a) 1. DŽ1 plonoji vieta: Sugrėbstė [šieno] storumas, ė plónumas paliko Ds. Eikit plonumų̃ grėbstyt, tai nedraikysta šieno Ds. Taukai su lašinių plonumõm užsiūta – įsnauja Dkšt. 2. žr. plonima 2: Kad būtų pataikę į plónumą, būtų kritęs vietoje Skdv.