plonima reikšmė

Kas yra plonima? plonimà sf. (3a) NdŽ, Up, plónima (1) Užv, Vkš 1. plonoji vieta, plonuma: Plónimos [šieno] jau pradžiūvo, o storimos dar žalitelaitės Užv. Dalgio plonimà Varn. Galit plónimas [šieno] pavartyti Slnt. 2. žr. plonimas: Jeigu į plonimą užduosi skaudžiai, tuo[j] apkluiks žmogus J. Plónima prakirsta, gatavas Rdn. Sudavė par plónimas, i nūmirė Vkš. Peržegnojo kaktą, nosį, viršugalvį, paskui, abiem rankom pirštais suspaudęs jos plonimas, vėl šnibžda ir pučia į galvą Žem.