prakė reikšmė

Kas yra prakė? 1 prakė̃ sf. (4) Ds, Km, Šmn, Ob, Dbk, prãkė (2) proga, dingstis: Važiuočia miestan, ale nėra prakė̃s Sv, Jž. Ir papuolė prakė̃ kai žabalai vištai grūdas Sv. Anas tiktai prakė̃s ieško prie manęs priskabint Lel. Jis laukia prakė̃s mane užgaut Tr. Ė reikia čia prãkės da an savus ateit?! Sdk. Labai reiktų šio to, ale nėr prãkės turgų pasiekt Dkk. Padėj[o] kap an prãkės (kaip tyčia, kad galėtų nukristi, sudužti) Krsn.
2 prakė̃ sf. (4) 1. žr. prekė 1: Kurie bevelijo ant prakių̃ savų, neg ant svodbos karaliaus DP353. Iškalbinėjas hūkio daiktais, prakėmìs, remeslais savais DP277. ^ Siūliama (siūloma) prakė̃ nebrangu Sl. Siūloma prakė pigi Vžns. Turi pinigų, atsiras ir prakių LTR(Dkk). 2. prekyba: Nedėlioje turgus ir prakes daro, kelius keliauja DP293. Vyliumi kokiuo darbuose, prakėse arba handliuose savuose elgės DP290.