prakūrimas reikšmė

Kas yra prakūrimas? prakūrìmas sm. (2) → 1 prakurti: 1. Vienu prakū́rimu ugnis nedega, jei nekurstai Skr. Prakūrìmui jau nėra miško Vv. 2. Tai čia jo prakūrìmas J. 3. Kažin jam ar buvo prakūrimas nuo pravarėlio Pl. 4. refl. Pastiprės vaikai, reiks didesnio prasikū́rimo Šts. \ kūrimas; atkūrimas; įkūrimas; pakūrimas; persikūrimas; prakūrimas; sukūrimas; užkūrimas