pranykimas reikšmė

Kas yra pranykimas? pranykìmas sm. (2) 1. → 1 pranykti 1: Staigus rūko pranykimas pasunkina puolančiojo padėtį rš. Kietumo atsiradimas senesnis už nosinių [balsių] pranykimą rš. 2. susilpnėjimas, nusilpimas, žlugimas: Jis nebenorėjo galutinio ordeno pranykimo LTII399. \ nykimas; apnykimas; išnykimas; nunykimas; pranykimas; sunykimas