Kas yra puišai? puišaĩ sm. pl. (4) žr. paišai: Liuktai pilni puišų̃, reikia iškrėst Pnd. Vaikai atidarė liuktą ir ištepė mūrą puišaĩs Pnd. Žinai gi – ne miestas: tai voratinklių, tai dulkių, tai puišų̃ visokių Mžš. | Vieną kūlę partreški, tai kiek tų puišų̃! Mžš.