pupkė reikšmė

Kas yra pupkė? 1 pùpkė sf. (2) 1. medinis įrankis (ant koto užkalta trinka) kalti, tvoti, tvoklė: Ta pùpkė per lengva, negaliu įkalt kuolo Šmk. Kalo, kalo mietą, kol pùpkė parsprogo Lkv. Ka kirvis nelenda į medį, tada aš mušu su pupkè Kv. Suduok pupkè ir parskelsi Rs. Be pùpkės mes tos kalados nesuskaldysma Up. Pùpkę nusitvėręs, ir kulia linus Ar. Atnešk pùpkę, a aš su kumščia mušiu tus linus?! Vdk. Kopūstus muša su pupke Grk. Kad duoda kai su pupkè! Erž. 2. J žr. pupkis 1.
2 ×pùpkė (vok. Puppe) sf. (2) KII46, pū́pkė (1) lėlė: Tokia buini, graži – kai pū́pkė Jrb.