Kas yra pusgulintis? pusgulintis, -inti adj. žr. pusgulis: Graži šviesbruvė pana, masinančia paveizda pusgulinti ant kanapos, skaitė knygą rš. pusgulinčiai adv.: Ponas, pusgulinčiai sėdėdamas ant kanapos, traukė iš ilgo cibuko kvepiančius tabako dūmus rš.