raukimas reikšmė

Kas yra raukimas? raukìmas sm. (2) 1. KlvrŽ → raukti 1. 2. K, Bd klostė: Sudeda andaroko raukimùs Krn. Ant raukimo siūlės užsiūta juoda šilkinė linta I.Simon. Nenorėk, kad suplyšusiam andaroke dar raukìmai gražūs būtų Srv. 3. susiglamžiusi, susiraukšlėjusi vieta: Vaiko marškiniuose utėlių pilni raukimai Vlk. Suplyšo čebatų raukìmai Vrnv. Ištrink raukimùs, kad nesuplyštų Vrnv. \ raukimas; išraukimas; paraukimas; suraukimas; užraukimas