suraukimas reikšmė

Kas yra suraukimas? suraukìmas sm. (2); N 1. Sut → suraukti 1: Suraukimas kaktos SD143. | prk.: Visų raukų suraukìmas yra tai egzaminai (juok.) Šts. | refl. Sut: Tai susiraukìmas! Pc. Kas to susiraukìmo bijo?! Teraukos Krš. 2. refl. → suraukti 3 (refl.): Tų lapų susiraukìmas! Krš. 3. suraukta, sutraukta vieta, susiraukšlėjimos, raukšlė: Naginė per suraukìmą prakiuro Ėr. Tep dar būt drūti čebatai, ale [aulų] suraukimai nuplyšo Vlk. 4. žr. raukas 3: Tegu būna tas valas – bus geras suraukimùkas Šn. 5. žr. raukšlas 5: Christus mylėjo bažnyčią ir pats savi išdevė užu ją, idant aną … priglaustų … sau pašlovintą …, neturinčią patepimo alba suraukimo Mž33. \ raukimas; išraukimas; paraukimas; suraukimas; užraukimas