raukšlė reikšmė
Kas yra raukšlė? raukšlė̃ sf. (4) [K], Ds, Glv, Šl; SD454, R, MŽ, M 1. odos (ppr. veido) nelygumas, išsivagojimas: Veido raũkšlės Grž. Gilios raukšlės išvagojo kaktą S.Nėr. Ir raukšlės ant veido, plaukai jau balti P.Cvir. Prisižiūrėjau: Dieve, kiek tasai senas veidas raukšlių ir raukšlelių turėjo! J.Bil. Gal nuo piktumo to raukšlė̃ ties nose Vb. Raũkšlės ant kaktos, maišai po akims – jau nėra į ką žiūrėt Jrb. Aple akis raukšlìkės jau metas Lkv. Tai graži moteris: ir nebejauna, o nė vienos raukšlẽlės! Ut. Burna vienų raukšlių̃ Plv. Tokia jauna, o veidas vienų raukšlių̃ Grdž. Apie akis vien raũkšlės Klt. Mykolo paakiuose susimetusios raukšlės suvirpo J.Avyž. | Pasauli! O kaip norėčiau nuo kaktos tau nubraukti rūpesčių raukšles! S.Nėr. Daugelyje epinių poemų portretai piešiami su visomis raukšlelėmis rš. 2. drabužio susiglamžymo žymė, nelygumas, susiraukimas, garankštė: Raukšlė̃ ant rankovės, pečių sermėgos J. Prie pažasčių raũkšlės darosi Dkš. Bet Martynukas padėjo alkūnes ant grabo krašto ir veidą paslėpė rankovių raukšlėse I.Simon. Iš jo drabužio raukšlių išriedėjo du vaikai, – nelaimingi, apdriskę, baisūs J.Jabl. Jei drabužio nugaroje atsiranda skersos raukšlės ir lūžimai, tai rodo, kad nugaros viršutinė dalis per ilga rš. Taip gražiai buvau lovą pataisius – ir raũkšlės Mžš. | Labai ploną popierių lygiai nutepti klijais ir jį dailiai, be raukšlių priklijuoti yra gana sunku rš. 3. Sut, BŽ32, NdŽ klostė: Paraukau, raukšles darau SD52. Paraukimas, raukšlė rūbų SD51. Stulpas, raukšlė̃ rūbo R133. | Armonikos dumplių raukšlės rš. 4. paviršiaus nelygumas su iškilimais ir įdubomis: Kalnų raũkšlės Vl. Tolumoj dunksojo kalnų raukšlės, iš kurių kilo dūmai A.Vencl. Danties raukšlė E. 5. pikta, susiraukusi moteris, rukšna: Tos raukšlės nieko neišklausi Upt. 6. euf. užpakalis, raukai: Tegul jis mane pabučiuoja raukšlė̃n: aš nei jo, nei jo vaikų nesbijau Dbč. 7. E, Mt, BŽ616, LBŽ bot. paprastoji šantra (Marrubium vulgare).