Kas yra risčius? rìsčius sm. (1) 1. žr. 1 risčia: Turi gerą rìsčių OZ48. Jo arklys neturi rìsčiaus gero Mlt. ^ Tai greitumas: kai nuejo, tai nuejo – šunio šuoliu, kiaulės risčium Ml. 2. L745 kas risčia bėga, joja, risčiotojas.