ristė reikšmė

Kas yra ristė? rìstė sf. (2) Lkž žr. 1 risčia: Arklys tura gerą rìstę Slnt. Buvo pas mus toks arklys, kad ir blogu keliu riste bėgdavo, bet ir geru iš rìstės neišeidavo Brs. ◊ į rìstę ištìkti (mèstis) KlvrŽ imti bėgti tekinam: Tėvas jau buvo lig miško nuejęs, gavau į rìstę ištìkti, kol prisiginiau Vkš. Reik į ristę mesties, kiteip nepanoksiu Šts. Jei tropytumeis užmigti, reiktų į ristę ištikti LMD(S.Dauk). rìstę įtaisýti pradėti be perstogės, įkyriai ką daryti: Par daug neįtaĩsė rìstę rėkti, ale jau rėkė Trk.