Kas yra ruilėti? ruĩlėti, -ėja, -ėjo tr. 1. Yl žr. ruilioti 1: Mūsų vaikis išejo avižų ruĩlėti Šts. 2. kulti su ruiliu javus: Kol nebuvo kulamųjų mašinų, miežius liuobam su špikiniu ruiliu ruĩlėti Skd. \ ruilėti; nuruilėti; priruilėti; suruilėti